„Drąseikių karjeras”: žvyras visada išliks vertingu iškastiniu turtu
Drąseikių karjeras palyginti su kitais turi daug išskirtinių savybių: jis yra arčiausiai Kauno, turi daug įvairaus žvyro, čia naudojama pažangi technika, kurios nerasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Taip pat Geologijos tarnyba skyrė šio karjero valdytojams apdovanojimą už ypač efektyvų ir tausojantį mūsų išteklius darbą. Gamtai nekenkianti gavyba Bet kokia ūkinė veikla turi įtakos ekosistemai. O kaip su žvyro karjerais? Juk čia invazija gana žymi – rausiamos žemės gelmės, į sunkvežimius kraunamos tonos iškasenų.
„Būtent dėl to pradėti žvyro gavybą nėra paprasta – būtina atlikti išsamią poveikio aplinkai analizę, sutvarkyti daug dokumentų. Visa tai užtrunka apie dvejus metus, tik tada gali pradėti darbus”, – pasakojo „ACME Grupei” priklausančios bendrovės „Drąseikių karjeras” direktoriaus pavaduotojas Vytautas Subačius. Vytautas Subačius O ir pradėjus eksploataciją būtina laikytis tam tikrų reglamentų. Kai kurie jų gal net ir pertekliniai.
Tarkime, Geologijos tarnyba skatina žvyro gavybą ir kuo efektyvesnę tam tikro ploto eksploataciją, tai yra išgauti kuo daugiau iškasenų leistinoje tam vietoje ir taip racionaliai panaudoti po žeme esantį turtą. Tačiau būtina laikytis normų, kurių vidurkiai pažymimi atliekant išteklių žvalgybą. Natūralu, kad pradėjus darbus realybėje žvyras vienur baigiasi sekliau, kitur giliau, nei prognozuota, bet vis tiek būtina laikytis formalių prognozuotų normų. Iškasto žvyro kiekiai nepakenkia požeminei geologinei struktūrai ir nepadaro neigiamo poveikio gamtai, išskyrus tai, kad pakeičia kraštovaizdį.
Tačiau ir tuo atveju, pabaigus karjero eksploataciją jo vietoje paprastai sukuriama rekreacinė teritorija. Antai kauniečių ir kempinge apsistojusių turistų pamėgtas Lampėdžių ežeras yra dirbtinis ir suformuotas kasant žvyrą. „Ten, kur karjeras nėra vandeningas, sodinami medeliai”, – teigė V.Subačius. Dalis Drąseikių karjero jau irgi rekultivuota į vandens telkinį, kuriame pramogauja narai, žvejoja žvejai, o vasaromis gyventojai su šeimomis atvyksta pasimaudyti ir pailsėti. Už kiekvieną iškastą šių žemės išteklių kubą mokami aplinkosaugai skirti mokesčiai, iš jų 10 proc. atitenka vietos savivaldybės reikmėms.
Žvyro nauda ir skirtumai Lietuvoje žvyro ištekliai yra vieni gausiausių. Ypač jo gausa išsiskiria Jonavos rajonas. „Ten greitai įkursime dar vieną savo karjerą, kuris vadinsis Rizgonių trečiasis. Bendrovė dar valdo karjerus Kruonyje (Kaišiadorių r.), Bagaslaviškyje (Širvintų r.), Šlavantuose (Lazdijų r.). Greitai vyks darbai Utenos r., Kvykliuose. Ne visur žvyras yra vienodas. Vienur jo vyraujanti frakcija smulkesnė, kitur stambesnė. Pavyzdžiui, aplink Vilnių vyrauja smėlis. Drąseikiuose kasamas žvyras yra geros kokybės, pasižymi mineralų įvairove. Čia darbai verda jau nuo 1971 m. ir dar bus vykdomi ne vienerius metus.
„Svarbus Drąseikių privalumas – visai šalia esantis Kaunas, kuris ekonomiškai aktyvus. Dėl mažo atstumo iki miesto transportavimo kaštai užsakovams yra mažesni”, – tvirtino V.Subačius. Žvyras gabenamas betono ir gelžbetonio centrams, tiesti kelius, statyti pramoninius ir individualius namus. Klientams pageidaujant, medžiagos gali būti pristatomos į nurodytą vietą specialiu sunkiasvoriu transportu. Svarbus Drąseikių privalumas – visai šalia esantis Kaunas, kuris ekonomiškai aktyvus. Būtina investuoti į techniką Norint kasti žvyrą neužtenka ekskavatorių. Būtina ir kitokia, sudėtinga ir brangi technika. Nukasus augalinį žemės sluoksnį ir atvėrus žvyro klodus, pradedama raustis vis gilyn ir dažnai pasiekiamas vandeningas sluoksnis.
Bendrovė „Drąseikių karjeras” naudoja pažangiausia šiuo metu karjerų darbo techniką. Kasimui telkinio dugne dirba plaukiojantis greiferis, kuris gali kasti ir iškelti žvyrą iš kelių dešimčių metrų gylio. „Tai leidžia racionaliai ir iki galo išnaudoti gelmėse esantį žvyrą, kol pasiekiamas molingas sluoksnis”, – aiškino V.Subačius. Iškastas žvyras turi būti apdirbamas. Pirmiausia jis išplaunamas ir atsijojamas į smėlį, žvirgždą ir gargždą. Šios medžiagos perdirbamos akmenskaldėmis, kad būtų gautos reikalingos frakcijos ir tam tikros paskirties medžiagos.
Pavyzdžiui, sudėtingoms ir ypač saugioms konstrukcijoms, kaip tiltų atramos, betono sijos statiniuose ir pan., būtina, kad stambesnės frakcijos žvyras būtų iš skaldytų riedulių. Savų reikalavimų turi ir įvairaus asfalto gamintojai. Taip pat čia gaminama skalda, atsijos, rūšiuojami ir atskiriami akmenys. „Siekdami užtikrinti savo produkcijos kokybę investavome daugiau kaip 250 tūkst. eurų įsigyti dvi akmenskaldes”, – sakė V.Subačius. Visa įmonės „Drąseikių karjeras” produkcija sertifikuota, turi atitikties deklaracijas ir atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Bendrovės darbuotojai karjere veikiančioje laboratorijoje ir išorinėse laboratorijose nuolatos atlieka išgaunamų medžiagų kokybės tyrimus. Karjere išgaunamų medžiagų poreikis nuolatos auga.
Tai ypač pastebima pastaraisiais metais, kai Kaune suintensyvėjo naujų pastatų statybos, tiesiami ar tvarkomi Kaune ir Kauno rajone esantys keliai. Šiemet šiek tiek sumažėjo tik individualių statytojų aktyvumas. Drąseikių karjero istorija Drąseikių karjeras yra įsikūręs šalia Drąseikių gyvenvietės, dešiniajame Neries krante. Šalia karjero veikia sodų bendrija, o į vakarus nuo karjero suformuotas Lapių geomorfologinis draustinis. 1976 m. Drąseikių karjeras pradėtas eksploatuoti.
Tada jis priklausė Lietuvos kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimui „Granitas”. Iš karjere išgautų medžiagų pastatyta nemaža dalis Kaune esančių pastatų ir nutiesta mieste bei jo rajone naudojamų kelių. 2013 m. UAB „Drąseikių karjeras” viena iš pirmųjų Lietuvoje įsigijo modernų plaukiojantį greiferinį ekskavatorių. Ši šiuolaikiška technologija tada buvo ypač populiari Vakaruose. 2014 m. karjere įrengta moderni žvyro sijojimo ir rūšiavimo linija.